Praėjusį savaitgalį Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje.
Vasaros metu fiksuoja šimtus įvykių
Draudimo bendrovės ERGO transporto ir žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, bendrovė jau fiksavo keliasdešimt žalų, sukeltų stiprios liūties. Kruša apgadino automobilių kėbulus, įskėlė stiklą, transporto priemonės nukentėjo ir dėl ant jų užkritusių medžio šakų.
„Po anos savaitės liūčių užfiksavome tik keliolika žalų atvejų, o praėjusį savaitgalį kruša ir liūtys buvo daug stipresnės, tad ERGO klientai aktyviai kreipiasi į mus dėl žalų. Audrų sezonas dar tik prasideda – kasmet vasarą fiksuojame šimtus įvykių, kurių transporto priemonėms padaryta žala svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, prieš keletą metų buvo atvejis, kai vos po vienos audros dienos į mus kreipėsi beveik 500 vairuotojų, prašančių atlyginti automobiliams padarytą žalą“, – įspėja R. Bieliauskas.
Pasak draudimo eksperto, automobilius dažniausiai apgadina kruša ar stipraus vėjo užversti medžiai, krentančios šakos, nepritvirtinti daiktai. Labiausiai nukenčia transporto priemonių kėbulo dalys: stogas, variklio bei bagažinės dangčiai, durelės, taip pat stiklai bei stoglangiai.
Sugadinus specialiai – išmokos netaikomos
Kiek retesnės yra vandens padaromos žalos, kuomet vairuotojai bando įveikti apsemtą gatvę ir vandeniui patekus į variklį, jis yra sugadinamas. R. Bieliausko teigimu, tokiais atvejais automobiliui padarytą žalą net ir KASKO draudimas padengia ne visuomet.
„Draudimas neatlygina tos žalos, kuri buvo padaryta specialiai elgiantis pavojingai ir neapgalvotai, pavyzdžiui kertant akivaizdžiai giliai apsemtą kelio ruožą ar nepravažiuojamą gatvę. Žinoma, kai kuriais atvejais iš tiesų išsisukti nuo stichijos nėra galimybės ir automobiliu įvažiuojama į netikėtai gilią balą ar nepažymėtą, apsemtą duobę. Tokiu atveju reikėtų užfiksuoti įvykį ir kreiptis dėl kompensacijos“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Jis primena, kad vairuotojo pareiga yra įsitikinti, jog užlietą kelio ruožą įveikti yra saugu, ir transporto priemonei dėl to nebus padaryta žala. Esant rizikai sugadinti automobilį, visuomet reikėtų ieškoti kito – saugesnio maršruto.
„Verta paminėti, kad staiga prasidėjus liūčiai matomumas gali būti itin prastas, todėl tuo metu esant kelyje reikėtų sumažinti automobilio greitį arba sustoti saugioje vietoje. Reikėtų vengti sustojimų po medžiais, elektros linijų stulpais, kelio įdubose, kurias gali greitai užsemti vanduo. Taip pat nepalikti automobilio nuokalnėse ir tose vietose, kur istoriškai žinoma apie potvynio grėsmę“, – pataria R. Bieliauskas.
Apie žalą būtina pranešti laiku
Draudimo ekspertas pabrėžia, kad nukentėjus nuo gamtos stichijos itin svarbu draudiką informuoti laiku. Pranešti apie padarytą žalą būtina iš karto apie ją sužinojus – artimiausią darbo dieną, o jei apie patirtą žalą sužinoma ne iškart, apie ją būtina pranešti iškart apie ją sužinojus.
„Labai svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti apgadintą transporto priemonę, kad draudimo įmonė galėtų tinkamai įvertinti žalą bei imtis veiksmų jai sumažinti: uždengti išdaužtus langus ir pan. O jei įvykį sukėlė ant automobilio užkritęs, apsidraudusiam asmeniui nepriklausantis objektas – pavyzdžiui, gatvėje arba ne privataus namo kieme esantis medis ar jo šaka, taip pat reikėtų kreiptis į policiją, kuri užregistruos įvykusį incidentą“, – perspėja R. Bieliauskas.