Po truputį šylant orams vis daugiau laiko leidžiame gamtoje ir parkuose, neretai ir su savo keturkojais augintiniais. Draudikai skaičiuoja, kad būtent šiuo metu išauga augintinių padaromų žalų skaičius, o dažniausiai pranešama apie su šunimis susijusias žalas – svetimo turto sugadinimą ar net žmonių sužalojimus. Ekspertai pataria, kaip tinkamai pasirūpinti savo augintiniais, kad jie nepridarytų žalos aplinkiniams, bei kaip elgtis susidūrus su agresyviu šunimi.
Atvejų padaugėja pavasarį
Dažnai girdimas šunų augintojų užtikrinimas, kad jų augintinis tikrai nekanda, deja, ne visada atitinka realybę. Šių ir kitų gyvūnų elgesys gali palikti ne tik ilgai negyjančių žaizdų, sužaloti kitus asmenis bei gyvūnus ar suniokoti turtą, bet ir gerokai patuštinti piniginę – kai žala padaroma pašaliniams žmonėms, tenka dengti ir tūkstančius eurų siekiančias sąskaitas.
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, atvejų, kai šuo grybšteli kitam žmogui, suplėšo jo drabužius ar pridaro kitokios žalos, skaičius įprastai išauga pavasarį, žmonėms vis daugiau laiko leidžiant gamtoje – parkuose, miškuose ar kitose viešose vietose.
„Dažniausiai dėl šunų elgesio nukenčia kiti asmenys ar jų turtas. Jie, vedžiojami be pavadėlio ar antsnukio, viešose erdvėse gali sužeisti žmones, ypač vaikus. Kartais tai baigiasi ir labai baisiomis nelaimėmis, po kurių nukentėjusiems gali prireikti ilgo gydymo ir net plastinių operacijų. Tokiais atvejais dažniausiai prašoma ir nemažų kompensacijų, kreipiamasi ne tik dėl turtinės, bet ir neturtinės žalos, tenka padengti advokatų išlaidas. Todėl auginantiems gyvūnus vertėtų apsvarstyti ir civilinės atsakomybės draudimo įsigijimą“, – pataria A. Jusė.
Vedžioti – tik su pavadėliu
Šunų akademijos „WonderDog“ įkūrėjos bei dresuotojos Grėtės Krutovienės teigimu, dažniausiai skaudžias nelaimes lemia keturkojų šeimininkų neatsakingas elgesys, pavyzdžiui, šuns vedžiojimas be pavadėlio ar antsnukio.
„Viešose vietose šunį visuomet reikėtų vedžioti su pavadėliu, o jei jis agresyvus, tai ir su antsnukiu. Net jei šuo yra draugiškas, nereikėtų jam leisti bėgti prie kitų žmonių ar šunų, nes gali nutikti įvairių nemalonių situacijų. Niekada negali žinoti – gal kitas žmogus bijo šunų, gal jo vedžiojamas augintinis yra baikštus ar atvirkščiai – agresyvus, bei gali sužeisti draugiškai pribėgusį šunį“, – kalba G. Krutovienė.
Specialistė įspėja, kad numatyti ar šuo elgsis agresyviai tikrai nėra lengva – reikia labai gerai gebėti skaityti šuns kūno kalbą, be to, kai kurie ženklai gali būti dviprasmiški. Pavyzdžiui, įprasta galvoti, kad uodegą vizginantis šuo yra nusiteikęs draugiškai, bet jei tuo pat metu šuns kūnas yra įsitempęs, tai jau gali rodyti, kad iš tiesų šuo nėra draugiškai nusiteikęs.
Kaip elgtis, jei šuo puola?
Pasak dresuotojos, būtent šuns kūno įtampa dažniausiai ir gali įspėti apie nedraugiškai nusiteikusį gyvūną – nesvarbu, ar jis įsitempęs dėl to, kad yra agresyvus, ar dėl to, kad bijo – tokio gyvūno reikėtų vengti, nes kartais šunys kanda ir iš baimės, tiesiog bandydami apsiginti. Šuns baimę gali išduoti ir kiti ženklai – išsigandęs gyvūnas dažnai susiriečia, žemai nuleidžia uodegą, pradeda daug laižytis ar nusukinėti galvą. O agresyviai nusiteikęs šuo kaip tik elgsis priešingai – krūtinė bus atstatyta į priekį, uodega ir galva pakelta aukštai, žvilgsnis koncentruotas.
„Pastebėjus įsitempusį, galimai agresyvų gyvūną, reikėtų elgtis ramiai – lėtai kvėpuoti, nedaryti staigių judesių, vengti akių kontakto, netgi bandyti švelniai nusisukti nuo tokio šuns, tam, kad jis pamatytų, jog nenorite konflikto ir jokios grėsmės jam nekeliate. Jei nepaisant ramaus elgesio šuo vis tiek puola, reikėtų ne bėgti, o aplink esančiais daiktais bandyti prisidengti kūną – pavyzdžiui, pasinaudojant striuke ar kuprine „blokuoti“ šunį. Panašiai reikėtų elgtis ir nedraugiškam šuniui puolant jūsų augintinį – užstoti jį savo kūnu, nes dažniausiai agresyvus šuo puola būtent kitą gyvūną, o ne jo šeimininką. Blogiausia tokiu atveju savo augintinį už pavadėlio kelti į viršų – lieka rizika sužeisti savo šuns trachėją. Taip pat nerekomenduojama bandyti atitraukti šunis vienas nuo kito arba bandyti atplėšti savo augintinį – tai sukelia net daugiau rizikos ir žalos, nes gali sukelti sunkius sužalojimus, plėštinės žaizdos“, – patarimais dalijasi G. Krutovienė.
Daugiau informacijos:
Jolanta Karpuškienė
ERGO Komunikacijos departamento vadovė Baltijos šalyse
El. paštas jolanta.karpuskiene@ergo.lt
Mob. +370616 09090