Tyrimas atskleidė: gyvybės draudimą turi daugiau nei pusė lietuvių, bet kas antras nežino apie visas taikomas apsaugas

Pritaria, kad ateitis priklauso nuo jų pačių

Kaip rodo tyrimo duomenys, gyvybės draudimą dažniau renkasi vyrai (56 proc.) nei moterys (43 proc.). Apdrausti savo gyvybę labiausiai yra linkę gaunantys vidutines pajamas (42 proc.), kur kas rečiau – žemas (20 proc.) ir aukštas (15 proc.) pajamas gaunantys gyventojai. 

„Gyvybės draudimas tampa vis labiau suprantamu ir patraukliu pasirinkimu gyventojams – tyrimas parodė, kad šį draudimą turi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Šiandien gyventojai daugiau dėmesio skiria savo ir vaikų ateičiai, siekia šeimą apsaugoti nuo finansinės naštos nelaimės atveju. Tai yra išties aktualu, nes daugelis žmonių turi būsto paskolą ar kitų įsipareigojimų, tad netikėtai užklupusi nelaimė tikrai gali išmušti tvirtą pagrindą iš po kojų“, – sako draudimo bendrovės ERGO Gyvybės draudimo departamento vadovė Baltijos šalyse Vaida Jauneikaitė-Prakienė.

Kad gyventojams rūpi jų pačių ir jų šeimos ateitis, rodo ir kiti tyrimo rezultatai – vos mažiau nei penktadalis respondentų teigia, jog gyvena tik šia diena ir negalvoja apie ateitį. Daugiau nei pusė respondentų tiki, kad nuo jų priklauso jų pačių ir jų šeimos ateitis. Su šiuo teiginiu dar dažniau sutinka asmenys, turintys vaikų, gaunantys aukštesnes pajamas, 

Apie kai kurias apsaugas – net nežino

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dauguma respondentų mano, jog gyvybės draudimo išmoka išmokama tik mirties bei nelaimingų atsitikimų atvejais. Tačiau, kaip aiškina ERGO atstovė, yra daugybė gyvybės draudimo rūšių, kurios gali padėti užtikrinti finansinį saugumą įvairiais atvejais, pavyzdžiui, jei apdraustasis suserga ar tampa nedarbingu.

„Bene kas antras Lietuvos gyventojas nežino, jog yra gyvybės draudimo rūšys, kurios  gali suteikti apsaugą ir sunkios ligos atveju – pavyzdžiui, susirgus onkologine liga, ištikus infarktui ar insultui ir pan., o taip pat ir netekus darbingumo. Tokiais atvejais finansinė pagalba yra itin svarbi – ypač jei bėda nutiko šeimos maitintojui, šeimoje auga mažamečiai vaikai ar turima nemažai finansinių įsipareigojimų“, – sako V. Jauneikaitė-Prakienė.

Apie tai, kad gyvybės draudimo išmoka gali būti išmokama ir sunkios ligos atveju ar netekus darbingumo, žino tik kiek daugiau nei pusė apklaustųjų 

Susidūrusių su sunkiomis ligomis – daugiau nei pusė

Kad tokios draudimo apsaugos gali būti itin aktualios rodo tai, jog pusė apklaustų respondentų yra susidūrę su sunkiomis artimųjų ligomis. 4 iš 5 respondentų tiki, jog susirgus gyvenimas stipriai pasunkėja ir susidoroti su sunkumais prireikia papildomų santaupų. 

„Kartais išgirdus diagnozę žmonėms kyla baimė ne tik dėl sveikatos ir ateities, bet ir dėl laukiančių finansinių iššūkių. Gyvybės draudimas tokiu atveju gali pagelbėti – ligos atveju išmokama suma gali padėti padengti gydymo išlaidas, vykdyti finansinius įsipareigojimus esant nedarbingu, taip pat šias lėšas galima skirti ir reabilitacijai“, – akcentuoja ERGO atstovė.

Didžioji dalis respondentų bijo netekti artimųjų dėl ligos ir nerimauja dėl finansų, daugiau nei pusė nerimauja, jei jų šeimoje kas nors susirgtų sunkia liga. Galvodami apie save, žmonės yra optimistiškesni – dėl ateities ir savo sveikatos nerimauja mažiau nei pusė apklaustųjų. Daugiau nerimo ir baimių jaučia vaikų turintys respondentai, taip pat tie, kurie gauna mažesnes pajamas. Vyrai nerimauja mažiau nei moterys, mažiau nerimo jaučia ir daugiau uždirbantys.

Tyrimą draudimo bendrovės ERGO iniciatyva „Norstat“ atliko 2024 metų gruodžio mėnesį. Iš viso visoje Lietuvoje apklaustas 1001 respondentas, kurių amžius nuo 30 iki 45 metų.