Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Tai antra pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, ir toks dėsningumas nekinta jau ne vienerius metus. Paradoksalu, tačiau daugelio šių mirčių galima išvengti – ankstyva diagnostika ir dalyvavimas prevencinėse programose leidžia pradėti gydymą ligai vos užsimezgus, o tai gali padėti išsaugoti ne vieną gyvybę.
2022-2030 m. Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje kaip pagrindinė spręstina problema yra nurodyta – aukštas gyventojų sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, kurių galima išvengti prevencinėmis priemonėmis.
Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos penkios nemokamos prevencinės sveikatos patikros programos, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Visgi, kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė, lietuviai galimybe pasitikrinti vis dar naudojasi vangiai.
„Priešingai nei mano nemaža dalis žmonių, dėl šių ligų reikia tikrintis ne tik vidutinio ar vyresnio amžiaus, bet ir jauniems žmonėms, nes prevencinių programų tikslas – nustatyti ligą ir imtis veiksmų ankstyvoje jos stadijoje, kai dar nėra jaučiami jokie ligos simptomai“, – teigia A. Kupliauskienė.
Rizikuoja susirgti ir jauni
Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa apima ir jaunas – 25-45 m. – moteris, todėl tokio amžiaus moterys prevencinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio turėtų atlikti kas trejus arba penkerius metus, o bendrai ši prevencinė programa yra skirta moterims nuo 25 iki 59 m. amžiaus.
Vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 m. yra kviečiami dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Per patikrą siekiama atrinkti tuos, kuriems kyla grėsmė susirgti sunkia kraujagyslių ar širdies liga. Nustačius labai didelę riziką, šeimos gydytojas siunčia pacientą išsamesniems tyrimams, prireikus skiriamas gydymas, vėliau kviečiama iš naujo tikrintis po metų, didelę riziką – po dvejų metų, o vidutinę ar mažą riziką – po ketverių metų.
„Didžiausia dalis žmonių Lietuvoje miršta būtent dėl širdies ir kraujotakos sistemų ligų. Tai gana apmaudus ir susimąstyti skatinantis faktas, nes šios ligos sietinos su netinkama gyvensena. Ją koreguojant galima pašalinti ir nemenką dalį priežasčių, sukeliančių širdies ligas. Tačiau tam pirmiausia reikia profilaktiškai tikrintis pas gydytojus, kad jie laiku pastebėtų pakitusius rodiklius ir galėtų paskirti gydymo planą“, – įspėja A. Kupliauskienė.
Vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 m. kviečiami tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą, jos metu kartą per dvejus metus yra atliekamas slapto kraujavimo testas. Moterys nuo 50 iki 69 m. taip pat kviečiamos kas dvejus metus tikrintis pagal krūties vėžio prevencinę programą, o vyrai nuo 50 iki 69 m. – pagal prostatos vėžio prevencinę programą.
„Visas minėtas programas finansuoja valstybė, tad apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu visi susiję tyrimai yra nemokami, tereikia apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams, tačiau, jeigu asmuo jaučiasi blogai ar turi įtarimų dėl savo sveikatos būklės, turėtų nelaukti prevencinėse programose nustatyto amžiaus, o nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą“, – pasakoja specialistė.
Nesitiria, nes bijo diagnozės
Ji taip pat pastebi, kad dalis žmonių vengia dalyvauti prevencinėse tyrimų programose, nes bijo tyrimų atsakymų – ligos diagnozės. Tarsi nežinant apie ligą problemos savaime neliktų. Visgi, uždelsus imtis veiksmų ligos eiga tik pasunkėja, tenka taikyti sudėtingesnį gydymą.
„Kartais išgirdus diagnozę – ypač vėžio – žmonėms kyla baimė ne tik dėl sveikatos ir ateities, bet ir dėl laukiančių finansinių iššūkių. Nors susirgus ir praradus darbingumą valstybė padengia dalį anksčiau gauto atlyginimo, finansinė našta yra neišvengiama. Tokiu atveju gali pagelbėti gyvybės draudimas: ligos atveju išmokama suma gali padėti išlaikyti finansinį stabilumą kol vyksta gydymas. Medicina nuolat tobulėja ir daugelis ligų yra išgydomos, todėl verta nedelsti“, – pataria ERGO atstovė.