Į darbą ir iš jo – tamsoje: ekspertas įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams
2025-12-10
Trumpėjant dienoms Lietuvoje prasideda metas, kai daugelis vairuotojų į darbą išvažiuoja dar sutemus, o namo grįžta jau vėl įsivyravus tamsai. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad ši aplinkybė turi labai aiškią kainą: didžioji dalis skaudžiausių eismo įvykių įvyksta būtent tamsiuoju paros metu. 2024 m. net 83 proc. žuvusiųjų pėsčiųjų žuvo tamsoje – tai reikšmingai daugiau nei trejų ankstesnių metų vidurkis. Draudimo ekspertai pažymi, kad riziką didina ne tik tamsa, bet ir tai, jog ji sutampa su intensyviausiu eismo metu.
Tamsa sutampa su piko valandomis
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus vertinimu, didžiausias iššūkis tamsiuoju sezonu yra ne pati tamsa, o tai, kad ji sutampa su ryto ir vakaro piko valandomis. Tuomet eismo dalyviams tenka susidurti su dviem riziką didinančiais veiksniais vienu metu – prastu matomumu ir dideliu transporto srautu.
„Tamsiuoju metu matomumas kelyje natūraliai suprastėja: sumažėja objektų kontrastas, šlapia danga atspindi šviesą, todėl ir vairuotojų reakcijos laikas pailgėja. Jei prie to prisideda rytinis ar vakarinis skubėjimas, rizika natūraliai išauga. Tai nereiškia, kad kelionė tampa neįmanoma – ji tiesiog reikalauja daugiau kantrybės ir mažesnio greičio“, – sako R. Pocius.
Padidėjusią riziką patvirtina ir Transporto kompetencijų agentūros duomenys: 2024 m. net 83 proc. pėsčiųjų žūčių įvyko neapšviestose vietose, kur nėra perėjų, o dalis nukentėjusiųjų nenaudojo jokių šviesą atspindinčių elementų. Be to, nors dviračių bei paspirtukų sezonas laikomas pasibaigusiu, vis dar galime juos sutikti keliuose. Todėl vairuotojams būtina išlikti ypatingai atidiems. Taip pat didėja ir incidentų su laikiniais gyvūnais, kurie apakinti automobilio šviesų staiga iššoka į kelią, skaičius.
Pėstieji ir dviratininkai – vis dar sunkiai pastebimi
ERGO ekspertas atkreipia dėmesį, kad tamsiu paros metu didžiausia rizika kyla labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Nors kasmet tiek pėstieji, tiek dviratininkai raginami naudoti atšvaitus ir kitas šviesą atspindinčias priemones, praktika rodo, kad šių taisyklių vis dar dažnai nesilaikoma – o be jų tamsiu metu šie eismo dalyviai vairuotojams tampa pastebimi tik paskutinę akimirką.
Tą patvirtina ir TKA praėjusių metų duomenys, rodantys, kad 24 tamsoje žuvę pėstieji neturėjo atšvaitų, o dviratininkų, važiavusių be atšvaitų ar žibintų, incidentų per metus padaugėjo beveik pusantro karto.
„Atšvaitai ir kiti matomumą gerinantys elementai savaime neišsprendžia visų eismo problemų, tačiau ženkliai padidina tikimybę, kad vairuotojas pėsčiąjį, dviratininką ar paspirtukininką pamatys laiku. Tamsiuoju sezonu tai ypač svarbu“, – akcentuoja R. Pocius.
Pavojų – ir daugiau: nuo akinimo iki laukinių gyvūnų
Vairuotojams tamsiuoju metu riziką kelia ne tik pėstieji ar dviratininkai, bet ir laukiniai gyvūnai. TKA duomenys rodo, kad 39 proc. susidūrimų su gyvūnais praėjusiais metais įvyko tarp 20 ir 24 val. – tuo metu, kai matomumas suprastėja labiausiai.
R. Pocius primena, kad tamsiu metu matomumą blogina ir sezoninės oro sąlygos: dulksna, lietus, šlapdriba, drėgnas ar purvinas kelias. Visa tai išskaido šviesą ir apsunkina galimybes laiku įvertinti situaciją kelyje.
„Rytais ir vakarais vairuotojai itin dažnai susiduria su akinimu – tiek nuo priešpriešiais atvažiuojančių automobilių žibintų, tiek nuo šlapios dangos. Jei priekinis stiklas ar žibintai nėra švarūs, akinimas gali sustiprėti kelis kartus“, – pastebi draudimo bendrovės atstovas.
Todėl miškų apsuptyje esančiuose keliuose rekomenduojama rinktis mažesnį greitį, stebėti kelkraščius ir neignoruoti kelio ženklų, perspėjančių apie laukinius gyvūnus.