Po paparčio žiedo paieškų – milijoninės žalos: ką daryti, kad poilsis gamtoje nevirstų finansine našta?

Ilgasis savaitgalis – darbymetis draudikams

Draudimo bendrovės duomenimis, minėtu laikotarpiu daugiausia incidentų fiksuota birželio 20 d. – tąkart užregistruoti 194 įvykiai. Birželio 23 d. jų skaičius siekė 162, o per pačias Jonines – 145. Per penkias dienas užregistruota nuostolių už beveik milijoną eurų, o vidutinė žalos vertė siekė 1200 eurų. Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, ilgieji savaitgaliai statistikoje išsiskiria neatsitiktinai.

„Per tokias šventes žmonės juda gerokai intensyviau: vyksta į kitus miestus, sodybas, prie ežerų. Kartu keičiasi ir įprastas ritmas – keliaujama vėlai vakare, po darbų ar šventinių susibūrimų, dažnai jaučiant nuovargį. Tai nebūtinai reiškia, kad nelaimė įvyks, tačiau rizikos veiksnių vienu metu atsiranda daugiau“, – teigia R. Bieliauskas.

Didžiausią žalų dalį pernai sudarė transporto įvykiai – jų registruota 467. Taip pat užfiksuoti 134 nelaimingi atsitikimai ir 114 žalų turtui. Eksperto vertinimu, tai tipiškas vasaros savaitgalių paveikslas: nors daugiausia finansinių nuostolių sukelia avarijos keliuose, greta jų visada išauga traumų gamtoje bei kitų incidentų rizika.

„Draudikų patirtis rodo, kad šventinės žalos nėra vien avarijos keliuose. Tai ir susižalojimai pramogaujant, ir gaisrai ar užpylimai namuose bei sodybose. Vis dėlto finansiškai skaudžiausios išlieka transporto žalos, nes viena avarija gali apimti žalą ne tik transporto priemonei, bet ir asmenų sveikatai bei trečiųjų šalių turtui“, – sako bendrovės atstovas.

Brangiausiai kainuoja ne greitis, o neatidumas

Didžiausios pernai Joninių laikotarpiu registruotos žalos buvo susijusios su privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Vienu atveju, vairuotojui sukant į kairę ir nepraleidus kito automobilio, nukentėjusios šalies nuostoliams atlyginti išmokėta daugiau nei 40 tūkst. eurų. Kitu atveju, automobiliui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir įvykus susidūrimui, bendra išmokų suma už transporto priemonės, asmenų ir turto žalas viršijo 31 tūkst. eurų.

Dar vienas skaudus įvykis užregistruotas vairuotojui išvažiuojant iš šalutinio kelio ir nepraleidus pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės. Šiuo atveju išmokėta daugiau nei 15 tūkst. eurų. Pasak R. Bieliausko, tokios situacijos patvirtina, kad skaudžias pasekmes lemia ne ekstremalios aplinkybės,  o elementaraus dėmesio trūkumas atliekant kasdienius manevrus.

„Posūkis į kairę, išvažiavimas iš šalutinio kelio ar lenkimas daugeliui atrodo rutininiai veiksmai. Tačiau būtent jiems reikia didžiausios koncentracijos. Šventinėmis dienomis vairuotojai dažnai važiuoja mažiau žinomais maršrutais, skuba, o jų budrumą slopina nuovargis. Todėl kelionėms šiuo laikotarpiu būtina numatyti daugiau laiko. Geriau išvykti anksčiau ir dažniau sustoti pailsėti, nei skubėti, nes viena akimirka neatidumo gali kainuoti ne tik finansiškai“, – įspėja ekspertas.

Išgėrėte ir sėdote prie vairo? Sąskaitą teks apmokėti patiems

Kasmet per Jonines pasitaiko atvejų, kai avarijų kaltininkai prie vairo sėda neblaivūs. Nors nukentėjusiems asmenims žala atlyginama operatyviai, patiems kaltininkams istorija tuo nesibaigia. Vairavimas išgėrus yra laikomas šiurkščiu sutarties pažeidimu, todėl draudimo bendrovė visas išmokėtas sumas išieško iš kaltininko regreso tvarka.

„Privalomasis draudimas visada gina nukentėjusįjį, tačiau neblaivus vairuotojas jokios apsaugos neturi. Išmokėję pinigus nukentėjusiajai šaliai, mes juos iki paskutinio euro susigrąžiname iš kaltininko. Tai gali būti dešimtys tūkstančių eurų, kurie galiausiai tampa asmenine vairuotojo skola. Pridėkime baudas ir prarastą pažymėjimą – ir viena taurė alkoholio gali virsti ilgus metus slegiančia finansine našta“, – pabrėžia R. Bieliauskas.