Šylantys orai kviečia į sodus: ramūs darbai gali baigtis ir rimtomis traumomis

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, šylant orams vis dažniau fiksuojami nelaimingi atsitikimai, susiję būtent su darbais sode ir aktyviu laisvalaikiu lauke. Dažniausiai medikų pagalbos prireikia dėl įvairaus gylio pjautinių žaizdų, patiriamų naudojantis elektriniais ar akumuliatoriniais augalų karpymo ar genėjimo įrankiais.

Pasitaiko ir gerokai rimtesnių sužalojimų – atvirų pirštų lūžių ar net pirštakaulių amputacijų, kai dirbant su pjūklais ar kitais aštriais įrankiais pakanka vos akimirkai prarasti dėmesį. Pavojus kyla ir akims: genint medžius ar pjaunant medieną į jas gali patekti smulkių dalelių, sukeliančių ragenos pažeidimus ar kitus sužalojimus.

Ne mažiau pavojingi ir kritimai nuo kopėčių. Jie dažniausiai įvyksta genint medžius, purškiant augalus ar atliekant smulkius stogo remonto darbus. Tokių nelaimių pasekmės – kaulų lūžiai, išnirimai ar didelio ploto hematomos. ERGO taip pat fiksavo atvejį, kai 40 metų vyras nukrito nuo kopėčių ir patyrė daugybinius lūžius – išmokos suma šiuo atveju siekė beveik 2800 eurų. Šylant orams traumos fiksuojamos ir ilsintis – pasitaiko nudegimų kepant maistą lauke, ypač naudojant degiuosius skysčius ar neatsargiai prisilietus prie įkaitusios kepsninės. Aktyvus laisvalaikis taip pat nėra visiškai saugus – dažni raiščių plyšimai, plaštakų ar pėdų lūžiai patiriami griuvus ar susidūrus žaidžiant lauko žaidimus.

Dažniausiai traumos fiksuojamos savaitgaliais, kai žmonės po darbo savaitės imasi atidėtų darbų vienu metu. Tokiose situacijose dažniau skubama, imamasi kelių užduočių iš karto, o sudėtingesni darbai atliekami neturint pakankamai patirties. Net ir trumpas dėmesio nukrypimas gali baigtis trauma, kuri ilgesniam laikui apriboja darbingumą.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugelio nelaimingų atsitikimų galima išvengti laikantis paprastų saugumo principų. Prieš pradedant darbus svarbu įvertinti įrankių būklę – po žiemos nenaudoti prietaisai gali būti nusidėvėję ar nesaugūs. Taip pat rekomenduojama darbus planuoti, vengti skubėjimo ir nepervertinti savo galimybių, ypač dirbant su aštriais įrankiais ar aukštyje. Net ir paprastos apsaugos priemonės, tokios kaip pirštinės, apsauginiai akiniai ar tinkama avalynė, gali reikšmingai sumažinti traumų riziką, o stabilios kopėčios ir saugi aplinka padeda išvengti pavojingų kritimų.

Patyrus traumą, pasekmės dažnai neapsiriboja vien sveikata. Ilgesnis nedarbingumas reiškia prarastas pajamas ir papildomas išlaidas gydymui, todėl tokios situacijos tampa ir finansiniu iššūkiu.

Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Linos Karutienės, būtent tokiose kasdienėse situacijose geriausiai atsiskleidžia finansinio pasirengimo svarba. „Nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta netikėtai – dažnai įprastose situacijose, tokiose kaip darbai sode. Tokiu atveju žmogus susiduria ne tik su sveikatos, bet ir su finansiniais iššūkiais. Nelaimingų atsitikimų draudimas leidžia užtikrinti finansinį stabilumą tuo laikotarpiu, kai pajamos sumažėja arba visai nutrūksta“, – sako L. Karutienė. Ji pabrėžia, kad išmokų dydis priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos – jos gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo traumos pobūdžio.