Pasibaigus vasaros kelionių bumui artėja dar vienas – greitai prasidės vaikų rudens atostogos ir žiemos slidinėjimo sezonas. Be to, dalis Lietuvos gyventojų tiesiog nori pratęsti vasarą ir žvalgosi išvykų į egzotiškus kraštus – pastarosios vis populiarėja ir dėl galimybių dirbti nuotoliu. Deja, kelionės dažnai susijusios ir su įvairiomis traumomis bei sveikatos sutrikimais. Visgi, kaip rodo tyrimo duomenys, su kelionėmis susijusias rizikas didžioji dalis gyventojų įvertina ir įdeda vis daugiau pastangų, kad išvykos praeitų be kartėlio.
Padeda išvengti neplanuotų išlaidų
Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO užsakymu „Norstat“ atliktos apklausos duomenys, Lietuvos gyventojai į kelionių draudimą žiūri išties atsakingai – du iš trijų (68 proc.) keliautojų visada prisimena apsidrausti prieš keliones. Kiek dažniau kelionių draudimu pasirūpina moterys (71 proc.) nei vyrai (65 proc.), taip pat vilniečiai (78 proc.) ir kitų didžiųjų šalies miestų gyventojai (72 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys (75 proc.) ir vyresnio amžiaus, 40-ies sulaukę (virš 70 proc.) žmonės. Kaip pastebi ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, kelionių draudimas tampa neatsiejama kelionės paslaugų paketo dalis.
„Tokios tendencijos nestebina, nes žmonės dažnai atostogoms skiria daugiau lėšų, renkasi aktyvų poilsį ar keliauja su vaikais. Daugelis specialistų vis dar turi galimybę dirbti nuotoliu, tad dalis jų renkasi ilgesnį laikotarpį praleisti egzotiškuose kraštuose. Jie įvertina, kad kelionių draudimas, ypač keliaujant ne po Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalis, pavyzdžiui, Turkiją, Egiptą ar Tailandą, visų pirma gali padėti išvengti neplanuotų išlaidų prireikus būtinosios medicininės pagalbos“, – teigia draudimo specialistė.
Svarbu įvertinti rizikas
Didžioji dalis keliautojų taip pat žino kelionių draudimo sąlygas – kas penktas (21 proc.) su jomis yra pilnai susipažinęs, o daugiau nei pusė (56 proc.) apytikriai jas žino. Dažniau su jomis susipažįsta ar bent jau žino taip pat didžiuosiuose šalies miestuose gyvenantys, aukštąjį išsilavinimą turintys vyresni žmonės, kurie uždirba daugiau. Dažniau nei kiti kelionių draudimo sąlygomis domisi kvalifikuoti specialistai (27 proc.), dirbantys pardavimuose (26 proc.) ir patys sau darbo vietą sukuriantys (24 proc.) žmonės.
„Priklausomai nuo kelionės tipo, tikslo ir to, ar keliaujama su visa šeima, įvertinamos rizikos. Jei išsiruošiama slidinėti, gali praversti nelaimingų atsitikimų draudimas, jei keliaujama su vaikais – asmens civilinės atsakomybės draudimas, kai atlyginama kelionės metu dėl netyčinių veiksmų kitiems padaryta žala. Kartais verta apgalvoti kelionės bagažo draudimo reikalingumą ir, žinoma, pasidomėti, koks bagažas yra apdraudžiamas. Itin svarbu draudimą įsigyti laiku, nes jau esant užsienyje jis įsigalioja ne iškart. Apsisaugodami nuo tokių situacijų dažniau keliaujantys žmonės įsigyja metinį kelionių draudimą“, – pastebi A. Jusė.
Nesidraudžia tik kas dešimtas
Tuo metu kelionių draudimo sąlygų nežino 11 proc. respondentų, o apsidrausti pamiršta vos 8 proc. apklausos dalyvių. Iš tų, kurie pamiršta apsidrausti prieš keliones, maždaug kas antras kelionių draudimo sąlygas žino tik apytikriai (52 proc.) arba sąlygų visai nežino (45 proc.). A. Jusė pastebi, kad tai labai panašaus sociodemografinio profilio asmenys – dažniausiai jaunesni, įgiję pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Tiesa, tarp pamirštančių apsidrausti nemažai ne tik namų šeimininkių ir nekvalifikuotų darbuotojų, bet ir vadovų bei savo sričių specialistų. Tai galimai nulemia tiesiog gyvenimo skuba.
„Nepaisant šių atvejų, kai pamirštama pasirūpinti draudimu, reikia pasidžiaugti, kad šalies gyventojai vis dažniau apsidraudžia ir apsisaugo nuo svetur esančių rizikų, kurių išties daugybė. Juk kelionėje galima ne tik susižeisti, prarasti bagažą, kelionei reikalingus dokumentus ir pinigus, bet ir nespėti į lėktuvą dėl ligos ar tiesiog viešojo transporto vėlavimo. Negana to, draudimas gali kompensuoti neišvykimo išlaidas, o rimčiau susirgus net mokami ligonpinigiai. Taigi, pačių paslaugų spektras ir apsauga nuo galimų netikėtų finansinių nuostolių yra didelė, telieka pasidomėti galimybėmis ir sąlygomis“, – aiškina ERGO atstovė.
Tyrimą, kurio metu apklausta tūkstantis 18–74 metų amžiaus respondentų, draudimo bendrovės ERGO užsakymu rugpjūčio mėn. atliko UAB „Norstat“. Apklausos dalyvių atsakymai surinkti internetinio interviu metu.