Vasaros atostogos prasidėjo: kokios nelaimės vaikams nutinka dažniausiai?

Gegužę – vos keli atvejai, liepą – kone keturis kartus daugiau

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, vaikų nelaimingų atsitikimų sezoniškumas yra itin ryškus. Gegužę tokių įvykių užregistruojama vos keletas, tačiau prasidėjus atostogoms jų skaičius ima sparčiai augti ir liepą pasiekia piką – traumų fiksuojama beveik keturis kartus daugiau nei pavasarį. Rugsėjį, vaikams grįžus į mokyklas bei darželius, pranešimų apie traumas vėl sumažėja. Kaip pastebi ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė, tokį pasiskirstymą lemia pasikeitusi vaikų dienotvarkė.

„Vasarą vaikai daugiau laiko leidžia lauke, dažnai lieka be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros, o aktyvus laisvalaikis – važinėjimas riedučiais, dviračiu ar paspirtuku – neišvengiamai padidina traumų tikimybę. Todėl vasarinis žalų skaičiaus šuolis mūsų nestebina“, – sako L. Karutienė.

Ekspertės teigimu, nelaimės neretai nutinka ten, kur vaikai jaučiasi saugiausiai: kieme, žaidimų aikštelėje ar važinėjant įprastu maršrutu šalia namų. Paradoksalu, tačiau vaikai dažniausiai susižeidžia būtent gerai pažįstamoje aplinkoje. Daugiausia pranešimų sulaukiama dėl incidentų kieme, nukritus nuo dviračio, taip pat – susižalojus važiuojant paspirtukais, ypač elektriniais. Atskirą grupę sudaro traumos šokinėjant ant batuto.

Dviratis ir paspirtukas: laisvė, reikalaujanti taisyklių

Šiltuoju sezonu vaikai daugiau laiko leidžia savarankiškai, be suaugusiųjų priežiūros. Todėl vienu svarbiausių saugumo garantų tampa ne draudimai, o aiškios taisyklės. Tai kritiškai svarbu, kai kalbama apie transporto priemones, išvystančias nemažą greitį.

„Dviračio traumos gali būti itin rimtos. Pavyzdžiui, 2025 m. vasarą didžiausia išmoka už vieną nelaimingą atsitikimą siekė apie 2 tūkst. eurų – ji išmokėta vaikui sunkiai susižalojus nukritus nuo dviračio. Fiksuojame ne tik rankų traumas ar riešų lūžius, bet ir galvos sutrenkimus, prakirstas kaktas ar net atvejus, kai po smūgio trumpam prarandama sąmonė. Todėl šalmas nėra tik formalumas – tai pagrindinė priemonė, galinti iš esmės sušvelninti įvykio pasekmes“, – pabrėžia L. Karutienė.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad elektriniai paspirtukai vaikams dažnai atrodo lengvai valdomi, tačiau pavojus smarkiai išauga važiuojant šlapia ar slidžia danga, leidžiantis nuo nuokalnės ar pasirinkus per didelį greitį.

„Nelaimės važiuojant paspirtuku prasideda paprastai: ratai slysteli, nepavyksta suvaldyti vairo, nuvažiuojama nuo tako ar net į griovį. Tėvams verta su atžalomis iš anksto aptarti, kur ir kokiu greičiu galima važiuoti, kodėl pavojinga tai daryti lyjant arba iškart po lietaus. Toks pokalbis padeda vaikui suprasti riziką dar iki nelaimės“, – sako ekspertė.

Batutas – ne nekalta pramoga?

Dar viena populiari vasaros veikla, dažnai pasibaigianti traumomis, – šokinėjimas ant batuto. Nors kieme stovintis batutas atrodo kaip saugi pramoga, su jais susijusių nelaimingų atsitikimų užfiksuojama itin daug, o ir patiriamos traumos neretai būna gana rimtos.

„Traumų rimtumą geriausiai iliustruoja draudimo išmokų mastas. Pavyzdžiui, rimtesnis susižeidimas ant batuto gali šeimos biudžetui atsieiti ir tūkstantį eurų – būtent tokio dydžio išmoką fiksavome pernai. Net ir, atrodytų, nekaltas žaidimas su kamuoliu kieme gali baigtis 500 eurų viršijančiomis gydymo išlaidomis. Per tris vasaros mėnesius iš viso atlyginome nuostolių už daugiau nei 10 tūkstančių eurų. Tai rodo, kad net ir įprasčiausia vaikiška veikla gali turėti rimtų bei brangiai kainuojančių pasekmių“, – pastebi L. Karutienė.

Pasak ekspertės, svarbiausia vasarą ne riboti vaikų judėjimo laisvę, o sumažinti riziką ten, kur tai padaryti paprasta: pasirūpinti šalmu, patikrinti dviračio techninę būklę, priminti saugaus elgesio su paspirtuku taisykles ir neleisti keliems vaikams chaotiškai šokinėti ant batuto vienu metu.

„Vaikai turi judėti, žaisti ir mėgautis atostogomis. Tėvų užduotis – ne drausti viską iš eilės, o padėti atžaloms suprasti, kur yra riba tarp smagaus nuotykio ir nereikalingo pavojaus. Jei trauma vis dėlto įvyksta, nelaimingų atsitikimų draudimas padeda bent jau sušvelninti finansinę naštą šeimai“, – reziumuoja L. Karutienė.