Žiema – traumų metas: kokios jų dažniausios ir kaip išvengti?

Kasmet – ir labai sunkios traumos

Kaip rodo ilgamečiai draudimo bendrovės ERGO duomenys, šaltuoju metų laikotarpiu, kai šaligatvius ir kelius padengia sniegas ir ledas, dažniausiai susižalojamos rankos. Paslydus instinktyviai stengiamasi remtis šiomis galūnėmis ir taip sumažinti smūgį krentant. 

Dėl tokio elgesio dažniausiai fiksuojami ne tik įvairūs raumenų patempimai ir sąnarių išnarinimai, bet ir riešo, alkūnės bei peties lūžiai – vien praėjusią žiemą rankų traumos sudarė apie 30 proc. visų ERGO užfiksuotų nelaimių. Statistiką apžvelgusi ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė teigia, kad, visgi, kartais tokie paslydimai gali baigtis dar blogiau – pasitaiko ir stuburo traumų bei kitų gerokai rimtesnių sužalojimų. 

„Turbūt baisiausios traumos, kai sužalojama galva – paslydus galimi net kaukolės kaulų lūžiai, kraujosrūvos smegenyse. Lengvesnes traumas, tokias kaip paviršinius galvos sužalojimus ar lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dažniau patiria vaikai, o sunkesni sužalojimai diagnozuojami būtent suaugusiesiems. Svarbu, kad bet kuriuo atveju, jei patiriama galvos trauma ir atsiranda smegenų sutrenkimui būdingų požymių kaip galvos skausmas ar svaigimas, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytojus, kurie tinkamai įvertins susižalojimo rimtumą“, – akcentuoja A. Jusė.

Pavojingiausia būtent dabar

Lietuvoje veikiančios sveikatos paslaugų platformos manodaktaras.lt vadovas Martynas Burba pastebi, kad traumų skaičius paslydus išauga prasidėjus pirmiesiems didesniems šalčiams. Tuomet gatves dažnai padengia nedidelis ledo ar sniego sluoksnis, o žmonės dar nebūna pripratę prie slidžių paviršių. 

Platformos duomenimis, šiuo metu registracijų skaičius pas ortopedus-traumatologus, palyginti su kitais laikotarpiais, padidėjo net 25 proc. Ypač išaugo besiregistruojančių vizitui tą pačią dieną, kas rodo, kad patirtos traumos – ganėtinai rimtos.

„Norint išvengti traumų, svarbu pasirūpinti tinkama avalyne su neslystančiais ir grublėtais padais, žemu kulnu, judėti atsargiai ar naudoti pagalbines priemones. Taip pat būtina barstyti slidžias vietas druska ar smėliu. Jei vis dėlto trauma patirta, labai svarbu tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, kuri kartais gali apsiriboti šaltu kompresu ir sužeistos galūnės laikymu pakėlus aukštyn“, – teigia M. Burba.

Jei įtariamas lūžis ar sumuštos vietos skausmas nemažėja, privalu kuo mažiau judinti sužeistą vietą ir kreiptis į medikus. Kaip akcentuoja pašnekovas, manodaktaras.lt platformoje tai padaryti galima vos keliais paspaudimais telefone. 

Patiriama ir sportinių traumų

Gana daug traumų žiemą taip pat patiriama užsiimant aktyvia veikla, pavyzdžiui, čiuožinėjant ir slidinėjant – vien praėjusį žiemos sezoną tokios traumos sudarė apie 60 proc. visų ERGO užfiksuotų nelaimių paslydus. Slidinėjimo mėgėjai dažnai keliauja slidinėti į užsienyje esančias trasas, kuriose susižaloti, ypač neturint pakankamai patirties ar netinkamai pasirinkus trasą, labai paprasta. 

„Prieš keliaujant slidinėti tapo įprasta pasirūpinti draudimu. Slidinėjimo entuziastai puikiai supranta, kad trasose gali nutikti įvairių netikėtumų – nuo nesunkių traumų iki rimtesnių sužeidimų, reikalaujančių medicininės pagalbos. Ypač svarbu žinoti, kad tokios paslaugos kaip sraigtasparnio iškvietimas sužeistajam nugabenti gali kainuoti itin brangiai. Be to, slidinėjant pasitaiko susidūrimų su kitais slidininkais, dėl kurių gali būti sužaloti kiti asmenys. Dėl šių priežasčių asmens civilinės atsakomybės draudimas tampa itin naudingas – jis padeda išvengti didelių nenumatytų išlaidų ir užtikrina finansinį saugumą, jei atsirastų trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimo pareiga“, – akcentuoja ERGO atstovė.